Studijuojant Secret Doctrine

Spausdinti

Mintys ir apmąstymai studijuojant Jelenos Blavatskajos užrašytą SLAPTĄJĮ MOKSLĄ (Secret Doctrine)

Laikas – tai mąstymas, o ne pinigai

(Tainaja Doktrina (Secret Doctrine), T.I., st. I. p. 89)

Judėjimą suvokiame, matydami prabėgančius vaizdus. Greitai pralekiantys vaizdai sukuria greito judėjimo jausmą. Užtenka užsimerkti ir judėjimo suvokimas dingsta.

Lygiai taip pat suvokiamas ir laikas. Tik vietoj pralekiančių vaizdų, čia bus pralekiančios mintys. Sustabdykime bėgančias mintis, ir laikas, kaip sąvoka, dings. Laiką suvokia tik mąstanti būtybė. Nustoti mąstyti – tai kaip ir užsimerkti stebint judėjimą. Laiko nesuvokia primityvios būtybės. Laiką sustabdyti gali mąstantis žmogus, bet tik sustabdęs mąstymą. Žinoma, niekas iš aplinkinių laiko sustojimo nepastebės, nes iš tikrųjų sustabdome ne laiką, bet sustojame laike (mąstyme). Laiko negalime nei sulėtinti, nei pagreitinti, bet galime jį mažiau ar daugiau suvokti.

Pasakyta, kad šiuo metu šimtmetis prabėga per penkerius metus, tai galime įsivaizduoti, kaip pakito mūsų mąstymo kokybė ir kiekybė. Žmogus evoliucionuoja (tobulėja) tiek, kiek sugeba išmąstyti suvokti ir tai pritaikyti gyvenime. Sulyginus dabartinį gyvenimą su viduramžių, mes galime dvidešimt kartų greičiau, plačiau mąstyti. Tik ar pasinaudojame šia galimybe? Deja, pasinaudojame kiekybiškai, kokybės sąskaita.

Parašė G.Stungurys. 


Tamsa – tai Šviesa

(Tainaja Doktrina (Secret Doctrine), T1, I st. 5, p.85)

Klausimas. Tamsią naktį pažiūriu į žvaigždėtą dangų ir susimąstau. Kas yra Šviesa? Juodas dangus pilnas šviesuliukų. Kiekviena žvaigždė – tai Šviesos šaltinis, bet žvaigždė šviesą skleidžia tik tam tikrą laiką. Po to ji užgesta ir tas visatos gabaliukas pasidaro tamsus. Šviesa – tai tik laikinas būvis, o tamsa visur, kur nėra šviesos. Vadinasi, Šviesa priklauso laikui, o tamsa neapibrėžta laiku, ji amžina. Tik įdomu, kad toje amžinoje tamsoje visada žiba laikinos žvaigždės ir laikina šviesa gyvena amžinybėje. Taip aš suvokiu amžinybę, laiką ir šviesą tamsoje.

Tamsa – tai Tėvas-Motina, o šviesa jų Sūnus. Tėvas-Motina nėra tamsa, mes tiesiog tokios šviesos nesugebame suvokti, todėl vadiname tamsa. Moksliškai Šviesa yra tam tikra tamsos rūšis. Šviesa – tai laikinas dalykas. Ji sušvinta ir po kurio laiko vėl pasitraukia į tamsą. Sakome, kad tamsa amžina ir priklauso amžinybei, ji nekinta, ir iš jos viskas randasi. Šviesa – tai laikinas amžinos tamsos apsireiškimas. Visas mus supantis pasaulis gimė sušvitus amžinai ir nekintamai tamsai ir pasitrauks į ją, kai tik šviesa dings.

Sąmoningas žmogus žino, kad tamsos nėra, yra tik Šviesos suvokimo lygis. Juk žinome, kad dauguma gyvūnų mato tamsiausią naktį, kai mes jaučiamės lyg akli. Aiškiaregis mato užrištomis akimis, jam tamsa beveik neegzistuoja. Vadinasi, tamsa priklauso nuo mūsų gebėjimo matyti. Yra žmonių, kurie turėdami akis, net saulėtą dieną nemato spalvų, nors spalvos – tai ugnies apsireiškimas. Ir tai ne akių liga, tai sąmonės ribotumas. Kuo platesnė sąmonė, tuo daugiau spalvų, tuo mažiau tamsos. Šviesi sąmonė nežino tamsos, nes jos nemato, jai tai yra tik teorija. Šviesa dingsta kartu su savęs praradimu, tai panašu į gilų miegą.

Tėvas-Motina ir Sūnus arba Dvasia-Siela ir kūnas. Dvasia ir siela mums nematomi, matome tik kūną. Dvasios ir Sielos nesuvokiame, kaip ir nematome tamsoje, nors jie egzistuoja. Kūną matome ir todėl suvokiame kaip ir Šviesą. Tikroji Šviesa – tai Dvasia, pagimdžiusi Sielą, o ši kūną. Matydama kūno šviesą, dvasinga sąmonė suvokia Sielos ir Dvasios Šviesą.

Parašė G.Stungurys


Ką mes vadiname laiku?

I tomas (p. 80)

Skaičius 7 yra raktas į kosmines paslaptis ir skirtas išrinktiesiems. Visa kosmoso sandara išskaičiuojama septyntainėje sistemoje.

Skaičius 10 skirtas bendražmogiškoms tiesoms skaičiuoti. Dešimtainė sistema lengviau suvokiama protu. Tai žmonių proto vaisius.

O ką mes vadiname laiku? Ar yra laikas? Juk žemėje nėra prietaiso fiksuoti tikslų laiką. Visi esantys laikrodžiai rodo skirtingą laiką. Net patys tiksliausi laikrodžiai kokia tai bilijonine sekundės dalimi nesutampa.

Fiksuoti laiką pagal Saulę? Bet juk astronomai sako, kad Žemė sukasi vis lėčiau, vadinasi dienos vis ilgėja, tik mes to nepastebime. Pasirodo nėra Visatoje tikslaus laiko, nes nėra joje nieko pastovaus ir nekintamo. Visos žvaigždės keičia savo vietą danguje. Prieš 2000 metų mūsų protėviai matė truputį kitokį žvaigždėta dangų.

Jeigu nėra tikslaus laiko, tai gal laiko iš viso nėra? Laikas tik mūsų sąmonės vaisius. Laiką suvokiame tik todėl, kad keičiamės, judame. Sustabdyti laiko neįmanoma, nes neįmanoma nesikeisti, kai viskas aplink juda ir keičiasi. Senovės išmintis sako, kad amžina ir nesikeičianti yra tik Amžinybė, kurią suvokdami pajuntame laiką. Mes suvokiame amžiną ateitį, prisiliečiame prie jos ir ji pereina į amžiną praeitį. Tik tas trumpas mirksnis, prisilietimas prie ateities, kuris akimirksniu virsta praeitimi, vadinamas dabartimi. Suvoktą tarpą tarp amžinos praeities ir amžinos dabarties vadiname laiku.

Bakterijos, drugelio, ir žmogaus laikai skiriasi, nors visi gyvena tą pačią akimirką ir tuo pačiu metu. Skiriasi todėl, kad tą momentą visi suvokė skirtingai. Bakterija nugyveno kelių kartų laikotarpį, drugelis susiporavo, o žmogus spėjo tik laišką parašyti.

Laiką mes visi turime savo asmenišką. Kaip nėra dviejų vienodų žmonių, taip nėra vienodo laiko suvokimo. Yra žmonės, kurie per vieną gyvenimą nugyvena kelis vidutinio žmogaus gyvenimus, o yra tokių, kurie per gyvenimą nugyvena tik kelias dienas, nors pagal dokumentus „skaičiuoja“ septyniasdešimtis ar daugiau metų.

Ne laikas mus valdo, bet mes esame laiko valdovai. Gyvoji Etika moko: „Bijokite žmonių, neturinčių laiko“.

Parašė G.Stungurys

 

 

 

 

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

English French German Italian Portuguese Russian Spanish
273732
šiandien
vakar
šią savaitę
***
mėnuo
praeitas mėn.
viso
30
329
359
271537
5829
10619
273732

IP: 54.166.188.64
2017-11-21 00:32:48
Счетчик joomla