Kas yra filosofija?

Spausdinti


Kas yra filosofija?

Filosofija (gr.phileo – myliu ir sophia – išmintis) – mokslas apie visuotinius būties (t.y. gamtos ir visuomenės), žmogaus mąstymo, pažinimo proceso dėsningumus. Filosofija yra viena iš visuomenės sąmonės formų, ją galų gale nulemia visuomenės ekonominiai santykiai. Pagrindinis filosofijos, kaip atskiro mokslo, klausimas yra mąstymo ir būties santykio, sąmonės ir materijos santykio problema.

Terminas Filosofija pirmą kartą randamas Pitagoro* mokyme; kaip atskirą mokslą Filosofiją pirmą kartą išskyrė Platonas**. Filosofija atsirado vergovinėje visuomenėje kaip mokslas, vienijantis visas žmogaus žinias apie objektyvų pasaulį ir apie patį save.

Vystantis visuomeninei gamybinei praktikai ir kaupiantis mokslinėms žinioms, mokslas vienas po kito atsiskyrė nuo Filosofijos, o ji išsiskyrė į savarankišką mokslą. F. kaip mokslas atsiranda, prireikus paruošti bendrą pažiūrą į pasaulį, ištirti bendrus jo pradus ir dėsnius, turėti racionaliai pagrįstą mąstymo apie tikrovę metodą, logiką ir pažinimo teoriją. Su tuo yra susijusi Filosofijos poliarizacija į dvi priešingas kryptis – materializmą ir idealizmą; tarpinę padėtį tarp jų užima dualizmas. Materializmo ir idealizmo kova pagrindine gija driekiasi per visą Filosofijos istoriją ir yra viena iš pagrindinių jos varomųjų jėgų. Ši kova glaudžiai susijusi su visuomenės vystimusi, ekonominiais, politiniais ir ideologiniais klasių interesais. Specifinė filosofijos mokslas buvo tikslinamas jam vystantis. Dėl to pačioje Filosofijoje atskiros jos pusės išsiskyrė į mažiau savarankiškus skyrius Tai ontologija, gnoseologija, logika, etika, estetika, psichologija, sociologija ir Filosofijos istorija. Kartu dėl konkrečių žinių stokos Filosofija mėgino trūkstamus pasaulio ryšius pakeisti išgalvotais, tuo būdu virsdama ypatingu, virš kitų mokslų esančiu „mokslų mokslu“. Gamtos mokslui tokia Filosofija. buvo gamtos f. (natūrfilosofija), istorijos atžvilgiu – istorijos f. Paskutinė tokia sistema buvo Hegelio.

Filosofija yra ne „apie išorines mąstymo formas“, bet apie „visų materialinių, gamtinių ir dvasinių daiktų“ vystimąsi, t.y. viso konkretaus pasaulio turinio ir jo pažinimo vystimosi dėsnius; t.y. pasaulio pažinimo istorijos išdava, suma, išvada“ (V.Leninas, Raštai T. 38, p.78). Tarybiniais laikais F. dalys – psichologija, etika, estetika – virsta savarankiškais mokslais, kurie tik iš tradicijos laikomi filosofiniais. Buržuazinėje, kapitalistinėje visuomenėje filosofijos sprendžiamos problemos laikomos pseudoproblemomis, tai bandoma pakeisti „išorinių mąstymo formų“ – kalbos, ženklinių minties reiškimo sistemų ir t.t. - analize. Taigi šios teorijos iš esmės likviduoja Filosofiją kaip mokslą.

Ir pabaigai pamąstymui, kaip šiandien aiškinamas žodis filosofuoti:

Filosofuoti – nagrinėti filosofijos klausimus; nukrypti į abstrakčias temas, nereikalingus, tuščius samprotavimus. (V.Vaitkevičienė. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius. Leidykla Žodynas, 1999m.)

*Pitagoras – vienas žymiausių filosofų; žinomas kaip didis savo laiko matematikas, geometras ir astronomas. Gimė 58 m. iki Kristaus eros pradžios Samose. Indijoje jis studijavo ezoterinius mokslus, Haldėjoje ir Egipte – astronomiją ir astrologiją ir t.t. Grįžęs iš kelionių apsigyveno Pietų Italijoje (Krotone), kur įkūrė mokyklą, prie kurios prisijungė žymiausi to laikotarpio protai. Be metafizinės disciplinos kūrimo, Pitagoras dar mokė persikūnijimo, analogiškai indiškoms mokykloms, dalyvavo senovės misterijose, jam priklauso mokslas apie teogoniją (gr. theos – dievas ir gonela – gimimas), šventus skaičius, kosminio suvokimo formavimas ir t.t.

** Platonas – didis graikų filosofas, žinomas kaip Sokrato mokinys ir Aristotelio mokytojas. Gyveno IV a. prieš Kristų. Slėpininguose šaltiniuose Platonas minimas kaip didis Mąstytojas, Baltosios Brolijos bendradarbis, kuris vėliau prisiėmė atsakomybę už žmonijos ateitį, palaikant ryšį su kitais pasauliais.

Ezoteričieskij slovar. RDC, Moskva-Ryga, 1993, II d., 267p.

Teologija – gr. theos – dievas ir logos – žodis, mokslas; kurios nors religijos tikėjimo mokymo susisteminimas. Krikščionių T., besiremianti Biblija, pirmųjų visuotinių bažnyčios susirinkimų ir „bažnyčios tėvų“ nutarimais, „Šv. raštu“ ir „Šv. padavimu“, skirstoma į pagrindinę T. (fundamentaliąją, apologetiką), dogmatinę, moralinę, mokymą apie bažnyčią ir t.t. T. būdingi kraštutinis dogmatizmas, autoritatizmas ir scholastiškumas. Su teologija glaudžiai siejasi religinė filosofija, kuri šiuo metu mėgina įrodyti, kad T. suderinama su mokslu. T. ne kartą kritikavo pažangieji visų laikų mąstytojai. T. kritika - neatskiriama mokslinio ateizmo dalis,

Ezoteričieskij slovar. RDC, Moskva-Ryga, 1993, II d. p. 433.

Dialektika – gr. dialektike – mokslas apie bendriausius gamtos, visuomenės ir mąstymo vystymosi dėsnius.

Metafizika – terminas atsirado I Kristaus e. amžiuje. Juo buvo žymima Aristotelio filosofinio palikimo dalis. Pažodžiui tai reiškia „ tai, kas eina po fizikos“.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

English French German Italian Portuguese Russian Spanish
273719
šiandien
vakar
šią savaitę
***
mėnuo
praeitas mėn.
viso
17
329
346
271537
5816
10619
273719

IP: 54.166.188.64
2017-11-21 00:28:57
Счетчик joomla