Teosofija šiandien

Spausdinti

Teosofija šiandien. Klausimas. Norėjau pasiteirauti, ar pasaulyje yra kas nors panašaus į teosofinius vienuolynus? Žinau, kad keistai skamba, juolab, kad teosofija nėra religija, bet tikiuosi, kad suprasit mano klausimą. Skaičiau knygoj, kad yra bendrijos, kur žmonės dirba tik pasaulio labui, skleisdami gyvąją etika, ar kažkas panašaus. Gal galėtumėt man ką nors apie tai papasakoti plačiau? 

Teosofijos būrelių, draugijų, bendrijų – žmonių, „dirbančių žmonijos labui“ – galima rasti labai daug ir labai nesunkiai. Tereikia interneto google paieškos langelyje užrašyti Theosophy. Ir štai koks didelis būrys, besidarbuojančių žmonijos labui. Pasirodo, mes nevieniši, mūsų daug ir mums visiems rūpi žmonijos ateitis. Tačiau įsigilinus paaiškėja, jog tai tik deklaracijos ir koncepcijos. Dirbančių ir galinčių savo darbą parodyti kaip ir nėra. Atrodo, jog pasivadinus teosofu, pasireklamavus, juo ir tampama. Ir tokiu teosofu gali tapti kiekvienas. Bet ar apie tokią Teosofiją mes galvojame ir ar tokiais teosofais norime būti?

Žmogus visada gimsta toje šalyje, kur jis turi įsipareigojimų ir karminių skolų, todėl tik ten jis gali pilnai save išreikšti ir būti maksimaliai naudingas. Deja, jau ankstyvojoje vaikystėje su „nuoširdžia“ mūsų artimųjų, auklėtojų ir mokytojų pagalba mes pamirštame savo gyvenimo tikslą, nes nuolat esame nardinami į buitį, nustumiant užmarštin Būtį. Mus įsuka vienadienės mados verpetas, įbrukdamas savo gyvenimo ir mokslo tiesas, ir jau geriau tam nesipriešinti, nes už „kitokias“ pažiūras būsi nubaustas, sustabdytas, ar net uždarytas, pvz. tapsi psichiniu ligoniu.

Teosofijos žinios ir yra skirtos tiems likimo skriaudžiamiems, arba jau „bundantiems žmonėms“. Nujaučiantiems savo gyvenimo misiją teosofija padeda jas surinkti, permąstyti ir sudėlioti į vieną visumą, nepulti į neviltį, nenaikinti savęs, o imtis darbo. Dažnai „prabudęs“ žmogus blaškosi, puola iš vieno kraštutinumo į kitą, tai labai skausmingas klystkelių procesas. Svarbu, kad „prabudęs“ šalia savęs rastų draugą, patarėją ar mokytoją. Tai, kad paskutiniu metu didėja susidomėjimas ezoteriniais mokslais, savęs pažinimu, aišku, kad bundančiųjų daugėja, o juos „pasitinka“ visokio plauko tituluoti religiniai veikėjai, sektos, ezoterinės mokyklos, institutai, teikiantys diplomus, pašventimus, visokias privilegijas, „išpirktas vietas“ šalia dievo ar dievuko dešinės ar kairės. Žmonės kaip sėklos pavasarį dygsta – bunda, kartu randasi šou-religijų pramonė – yra paklausa, bus ir pasiūla.

Kyla klausimas, kaip nepapulti į tą reklaminį šou? Teosofijos mokymas duoda visus atsakymus, bet ir šou-menai tobulėja. Paprasta tiesa – medį pažinsime pagal vaisių. Pirmiausia, atkreipkime dėmesį į nuveiktus darbus, po to pasekime veiklos rezultatus. Dažniausiai nebūna nei darbo, nei rezultatų, tik pompastiška reklama. Atrasite ir šimtmečiais egzistuojančių religijų ir judėjimų, su milijoninėmis pasekėjų gretomis, kalavijo pagalba įteisinusioms savo religiją, kurių istorija garsi nepaklususių tautų sunaikinimu.

Sunku stebėti bundančių naivumą ir negebėjimą skirti gėrį nuo blogio. Didelis džiaugsmas – bundanti žmonija, ir didelis skausmas matyti taip lengvai naikinamą pasėlį.

Kaip nepapulti į „išganytojų rankas“? Tikrasis mokytojas niekada nesireklamuoja, nesisiūlo, neima už patarimus pinigų, neprašo aukoti, nesiekia valdžios, nesipuikuoja savo žiniomis, padeda, tik paprašytas, atsako, tik paklaustas. Tikras teosofas nedeklaruoja savo teosofinių žinių, dažniausiai, niekas net nepastebi jo teosofinio gyvenimo; jis tiesiog kitiems atrodo truputėlį netoks kaip visi, o jo pažiūros ne visada sutampa su bendrai įsigalėjusiomis nuostatomis. Teosofai nesiafišuoja, dirba tyliai, gyvena tarp žmonių, stebi bundančius ir visada ištiesia ranką pabudusiam. Karmos dėsnis nepriekaištingas, todėl pagalba turi būti abipusiai savanoriška. Norint išvengti klaidų, reikalingas žinojimas. Tam reikalingas dvasinis mokytojas. Kol mokytojo nėra, skaitykime Slaptąją Doktriną, Agni Jogą, Vydūną, Šri Aurobindo, Ramakrišną, Vivekanandą, Tagorę... Pastangos ir nuveikti darbai atves jus pas Mokytoją – į Tikrąjį Pažinimą.

*

Vienuolynai pradėjo kurtis tada, kai reikėjo atsiriboti nuo gyvenimo, nepaskęsti jo kasdienybės rutinoje. Uždaras gyvenimas, ritmas, saikingas maitinimasis ir mokymasis – tokia buvo vienuolynų paskirtis. Vienuolis, gyvendamas uždarai vienuolyne, neprarasdavo savojo aš ir „išėjęs į žmones“ galėdavo jiems padėti, nes problemas stebėdavo iš šalies, nepasinerdamas į gyvenimą. Įgytos vienuolyne žinios – tai kosminiai įstatymai, arba karmos dėsniai. Siekiantis tarnauti žmonėms vienuolis yra labai didelė parama žmonėms. Deja, šiandien jau viskas įgavo kitą prasmę – vienuoliai tapo kasdienio gyvenimo dalimi: jie dalyvauja televiziniuose šou, jie kunigystę prilygina karjerai, gauna valstybines pensijas, netgi dalyvauja politikoje. O tikrąją savo paskirtį – mokyti žmones pažinti savo prigimtį, pajusti materialiame kūne gyvenančią sielą-dvasią – jie užmetė, nužemindami iki išpažinties kunigui, tuščių apeigų ir prašmatnių aprėdų. Šiandienos gyvenime vienuolynai jau turi kitokią prasmę ir paskirtį. Ieškantis savęs, norintis pažinti Kosminius Dėsnius žmogus jau nebeeina į vienuolius.

Apie teosofines bendrijas galima pasakyti tiek: jos egzistuoja, kaip egzistuoja Teosofija, kaip egzistuoja Gyvoji Etika - Agni Joga – istorijai žinomi konkretūs žmonės ir jų nugyventi gyvenimai vardan žmonijos gėrovės, jokia čia paslaptis.

Jūs norite, tikriausiai, išgirsti apie konkrečias bendruomenes, apie jų vietą – šito nepavyks. Kuo skiriasi teosofas nuo eilinio žmogaus? Žinojimu, kuris ir moko neišsiskirti iš aplinkos – gyventi su žmonėmis ir dėl jų. Teosofai pažįsta vieni kitus ir labai puikiai pažįsta apsimetėlius, turinčius savanaudiškų tikslų, kuriems teosofinės žinios tik būdas įgyvendinti savo egoistinius tikslus: praturtėti, padaryti karjerą, įgyti neribotą valdžią ir t.t.

Todėl ieškoti teosoinės bendrijos yra beprasmiška, kaip ir bandyti surasti Šambalą. Susitikti su tokiais žmonėmis yra vienintelis būdas – pačiam tapti teosofu. O kaip juo tapti? Visa Gyvoji Etika moko, kaip tapti teosofu, agni jogu: mokytis, mokytis, mokytis – tai vienintelis kelias. Suprastos žinios pradės keisti jūsų mąstymą, tuo pačiu ir patį jūsų gyvenimą – pasikeis aplinka, sutiksite naujus žmones – jūsų triūsas kaip magnetas pritrauks bendraminčius. Todėl skaitykite Agni Jogą, skaitykite Vydūno raštus, Slaptąją doktriną ir ieškokite žmonių, su kuriais galėsite kalbėti apie tai, kuo gyvena jūsų širdis, jūsų jausmai, jūsų dvasia-siela. Belieka pakartoti seną išmintį: išorinė aplinka proporcingai atspindi vidinį-dvasinį žmogaus pasaulį. Atsikratykite netinkamų draugų ir daiktų, o laisvą vietą skirkite Kosminėms Žinioms, Teosofijai, arba Agni Joga – visa tai viena ir tas pats – Dieviška Išmintis. Agni Joga ar Teosofija nėra laisvalaikio skaitiniai - kiekvienas skyrelis pamoko ir pataria, kaip pasikeisti.

Skaitykite J.Rerich Trys raktai – labai aiškiai įvardinta: skiriu savo buvusiems, esantiems ir būsimiems mokiniams.

Skaitykite rerichiečių ir teosofų biografijas – tai gyvas pavyzdys, kaip reikia gyventi ir dirbti žmonijos labui.

Bendruomenėje pas Visarioną gyvena daug žmonių, kurie laikė save teosofais ir agni jogais. Jie laukė Naujos Eros pradžios ir Mokytojo, bet patys nekūrė ateities. Koks jų gyvenimas ten, galite paskaityti......

*

Kur gi Žemėje ieškoti Brolijos? Jos požymius galima atrasti tarp besidarbuojančių ir mylinčių savo darbą paprastų žmonių. Darbas, meilė ir brolija gyvena kartu. Agni-Joga, Bratstvo, 504.

Gintautas Stungurys

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti

English French German Italian Portuguese Russian Spanish
253843
šiandien
vakar
šią savaitę
***
mėnuo
praeitas mėn.
viso
416
395
1724
249287
7917
9981
253843

IP: 54.92.155.160
2017-09-21 22:50:07
Счетчик joomla